- kėsėti
- kėsė́ti, -ė́ja (kė̃si Skr), -ė́jo intr. užsimoti, kėsintis; ketėti: Jis su grėbliu kėsė́ja mušti mane J. | refl.: Toks mažiukas, o jau kėsėjas, noria vyrą nuveikti Rs. Todėl ir tu, nebesikėsėdamas an karaliaus [gyvybės], grįžk sau namo BsPII224.
Dictionary of the Lithuanian Language.